Sąnario membrana

Sąnario (sinovijinė) membrana– tai membrana, kuri iškloja sąnario ertmę, tačiau nedengia sąnarinės kremzlės. Sąnario membrana gerai vaskuliarizuota, joje gausu nervinių galūnių. Vidinį membranos sluoksnį sudaro specifinių lastelių – sinovijocitų – sluoksnis, kurie gamina sąnarinį skystį bei užtikrina selektyvų medžiagų transportą tarp kraujo ir sąnario.

Sausgyslės

Sausgyslė - tvirtas skaidulinio jungiamojo audinio audinys, jungiantis raumenis prie kaulų. Sausgyslės sudarytos iš lygiagrečių kolageno skaidulų, kurios tarpusavyje sujungtos kitais baltymais, bei sausgyslės ląstelių ( tenocitų). Sausgyslėse vyrauja I tipo kolagenas.

Pagrindinė funkcija - jungti raumenis prie kaulų, gali moduliuoti jėgas judėjimo metu ir priduoti papildomo stabilumo.

Raiščiai

Tai tvirtos jungiamojo audinio struktūros, jungiančios sąnarį sudarančių kaulų galus ir išlaikančios juos tam tikroje padėtyje. Raiščius sudaro jungiamojo ląstelės ir tarpląstelinė medžiaga, kurios pagrindinę masę sudaro I tipo kolagenas.

Sąnario tarpas

Tai siauras tarpas tarp sąnarį sudarančių kaulų, kurį užpildo sąnarinis skystis. Kadangi rentgeno nuotraukose kremzlė yra nematoma, normaliame sąnaryje rentgeno nuotraukose sąnarinis tarpas matomas geriau.

Jei dėl kremzlės pažeidimų nyksta ir plonėja kremzlė, kauliniai galai priartėja vienas prie kito ir rentgeno nuotraukose matomas sumažėjęs sąnarinis tarpas. Tai yra vienas iš rodiklių vertinat susirgimo stadiją.

Girnelė

Girnelė - beveik trikampio formos kauliukas, įsitvirtinęs šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės viduje ir dengianti kelio sąnarį iš priekio. Turi tris vidnius ir šoninius bei neporinį papildomą sąnarinius paviršius. Tai didžiausias kūno sezamoidinis kaulas. Girnelės pamatas lenktas, nukreiptas į viršų, viršūnė nukreipta žemyn.

Priekinis į išorę nukreiptas girnelės paviršius yra išgaubtas visomis kryptimis. Girnelės pamatas yra šiurkštus, prie jo tvirtinasi šlaunies (keturgalvis) raumuo. Girnelės viršūnėje prasideda raištis, kuris pritvirtina ją prie blauzdikaulio.

Meniskai

Meniskas -tai C formos skaidulinis kremzlinis audinys, esantis tarp kelio sąnario šlaunikaulio ir blauzdikaulio. Kelio sąnaryje yra du meniskai – vidinis ir išorinis. Meniskai sušvelnina smūgius, tenkančius sąnariui, stabilizuoja kelią.

Jie ypač reikšmingi atliekant sukamuosius judesius. Sąnario apkrovos metu meniskai padidina kremzlės kontaktinius paviršius, tuo būdu sumažina apkrovą sąnarinei kremzlei. Lenkimo metu meniskai neleidžia sąnarinei kapsulei įsiterpti tarp sąnarinių paviršių, taip pat yra labai svarbūs sąnarinės krmezlės mityboje.

Raumenys

Iš specifinio audinio sudarytos struktūros, kurių pagrindinė funkcija yra susitraukinėjant judinti kūno dalis. Kaulai ir raumenys sudaro pagrindinę atraminio aparato dalį. Raumenys tvirtinasi prie kaulų. Gavęs nervinį impulsą, raumuo susitraukia (sutrumpėja), taip vyksta judesys per vieną ar kitą sąnarį.

Raumenys yra sudaryti iš raumeninio audinio. Raumeninė ląstelė yra vadinama miocitu. Griaučių raumenų miocitai yra ruožuoti, todėl šie raumenys vadinami skersaruožiais. Raumenims susitraukiant didelę reikšmę turi kalcio jonai. Susitraukti raumenims padeda įvairūs baltymai, tarp kurių svarbiausi - aktinas ir miozinas.

Kaulas

Tai kietas ir standus organas, sudarantis griaučius. Kaulinis audinys susideda iš kaulinių ląstelių (osteocitų) ir tarpląstelinės medžiagos. Tarpląstelinė medžiaga yra kieta ir stipri, kadangi persunkta mineralinių druskų. Subrendusios kaulinės ląstelės kartu su tarpląsteline medžiaga sudaro kaulines plokšteles., o šios kaulinius cilindrus, per kuriuos įeina kraujagyslės ir nervai.

Suaugusio žmogaus kaulas sudarytas iš 50 proc. vandens, 25 proc. mineralinių ir 25 proc. organinių medžiagų. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, rečiau lūžta, o lūžę greičiau suauga. Seniems žmonėms kauluose padaugėja mineralinių medžiagų, todėl kaulai pasidaro trapesni ir dažniau lūžta. Iš mineralinių medžiagų daugiausia yra kalcio fosfato, kalcio karbonato ir kt. Pusę organinių medžiagų sudaro riebalai, kurių daugiausia yra kaulų čiulpuose. Organinės medžiagos suteikia kaului lankstumą ir stangrumą, neorganinės – kietumą ir tvirtumą. Kiekvieną kaulą sudaro tankioji ir akytoji medžiaga. Tankioji medžiaga yra kaulo išorėje, o kaulo viduje yra akytoji medžiaga. Kaulų sąnarinius paviršius dengia sąnarinės kremzlės. Visą kitą kaulų paviršių dengia antkaulis - tvirta jungiamojo audinio plėvė. Kaulų akytoje medžiagoje yra daug nedidelių ertmių, pripildytų kaulų čiulpų.

Kremzlė

Kremzlė – tai jungiamojo audinio struktūra, kuri padengia sąnarinius kaulų galus. Pagrindinė kremzlės funkcija - sudaryti mažos trinties slystamąjį paviršių ir absorbuoti smūgius, tenkančius sąnariui. Kremzlė sudaryta iš kremzlės ląstelių (chondrocitų) ir tapląstelinės medžiagos. Ląstelės sudaro maždaug 5% kremzlės tūrio, jos gamina tarpląstelinę medžiagą. Tarpląstelinė medžiaga turi labai daug vandens – apie 70-80% visos masės. Likusią dalį sudaro:

• Kolagenas (90% - II tipo kolagenas). Tai dažniausiai sutinkamas organizmo struktūrinis baltymas, sudarytas iš trijų specifiškai susijungusių grandinių. 50% II tipo kolageno sudėties sudaro amino rūgščių hydroksiprolino, prolino ir glicino seka. Jis sugaro fibrininį kremzlės karkasą ir jame sulaiko proteoglikanus, suteikia kremzlei tvirtumo.
• Proteoglikanai – didelės molekulinės masės molekulės, pritraukiančios ir išlaikančios kremzlėje didelį vandens kiekį. Tai suteikia kremzlei elastingumo.

Sąnario kremzlėje nėra nei nervų,nei kraujagyslių – medžiagų apykaita vyksta difuzijos būdu per sinovijinį skystį (sąnarinį skystį). Normaliai kremzlėje nuolat vyksta senos tarpląstelinės medžiagos ardymas ir naujos medžiagos gamyba. Senstant ar dėl ligos ši pusiausvyra sutrinka ir ardymas tampa greitesnis nei naujos medžiagos gamyba, tai sukelia kremzlės nykimą - degeneraciją. Atsitatyti gali tik nedideli kremzlės defektai.