Kaip vystosi sąnarių ligos? Sąnarį sudaro sąnarinių paviršių kremzlės ir sąnario ertmė, užpildyta sąnarinio skysčio, kuris fizinio krūvio metu slopina sąnariui tenkančią jėgą ir sutepa kremzles, mažina trintį.
Be to, sąnarinis skystis svarbus sąnario mitybai – fizinio krūvio metu maistingosios medžiagos su sąnario skysčiu patenka į kremzlę, o krūviui sumažėjus skystis vėl grįžta į sąnario ertmę ir taip pašalina iš kremzlės nusidėvėjimo produktus. Sąnario skystyje gausu hialurono rūgšties. Ji pritraukia vandenį, todėl terpė tampa drebučių konsistencijos.
Prasidėjus sąnarių irimo procesui (artrozei), mažėja molekulių kiekis ir hialurono rūgšties koncentracija, todėl sutrinka ir apsauginė sąnario skysčio funkcija. Tai sukelia trintį tarp sąnario paviršiaus kremzlių, skatina jų nusidėvėjimą ir yra uždegimo bei skausmo priežastis.
Sąnario kremzlė nuolat atsinaujina. Kremzlės audinį sudaro specifinės ląstelės, chondrocitai, ir II tipo kolageno skaidulų tinklas, kurio tarpus užpildo hialurono rūgštis, gliukozaminas, chondroitino sulfatas ir kiti proteoglikanai. II tipo kolagenas užtikrina kremzlės tvirtumą. Jis sudaro apie 70 proc. sauso kremzlių svorio.
Ilgainiui kremzlės pradeda irti, nes chondrocitai nepajėgia gaminti visaverčio kremzlinio audinio, o smulkėjančios proteoglikanų molekulės sutraukia mažiau vandens. Kremzlės sausėja, mažėja jų elastingumas, todėl sąnarių paviršiai nusidėvi ir atsiranda sąnarių pakitimų: maudimas, stingimas, girgždėjimas, tinimas ir pan.
