Pasmalsavome, kaip gyvena vyriausiasis Lietuvos Kalėdų Senelis, kas jam padeda išlikti žvaliam ir gerai nusiteikusiam, kaip prieš šventinį maratoną jis pasirūpina sveikata, idant sąnariai ir kaulai išliktų stiprūs bei atlaikytų ant jo rankų ir kelių besiropšiančius vaikus. „Ant rankų tenka pakelti ir ne vieną auklėtoją, netgi mokyklos direktorę panešioti“, – sodriu balsu nusijuokia vyriausiuoju Kalėdų Seneliu tituluojamas tapytojas ir grafikas Arvydas Bagdonas, pridurdamas, jog jam itin svarbu palaikyti fizinį aktyvumą.
Atskleidžia, kaip rūpinasi sveikata
Nors pirmą kartą šį mistinį personažą A.Bagdonas suvaidino dar būdamas paauglys, siekdamas tapti vyriausiuoju Kalėdų Seneliu prieš kelis dešimtmečius turėjo sudalyvauti specialiame konkurse ir įveikti konkurentus. Tuomet iš Laplandijos į Vilnių atskridęs Kalėdų Senelis jam įteikė specialias regalijas, patvirtinančias jo viršenybę virš kitų lietuviškų Kalėdų Senelių.
„Iki tol buvau eilinis Kalėdų Senelis, o nuo 1997-ųjų tapau tituluotas, lietuviškas Kalėda“, – pasakojo pašnekovas.
Atsakingas Kalėdų Senelio pareigas vyras eina jau 47 metus. Visada žvalus ir energingas vyras pasakoja, kad šiais metais jam nepavyko neišvengti sveikatos rūpesčių. „Dalyvaudamas plenere paslydau ir trūko meniskas. Kurį laiką makalavausi su įtvaru, bet jis nepatogus, stipriai varžė judesius. Operacijos nenorėjau darytis, nes labai ilga reabilitacija. Įvertinau, kad nesuspėsiu pagyti iki didžiųjų švenčių ir turėsiu vaikučius lankyti su ramentais. Geriau pasiramsčiuosiu lazdele, kuri tokiais atvejais itin praverčia. Žinau, kad esu labai laukiamas“, – pasakoja Kalėdų Senelis.
Paklaustas, kaip rūpinasi savo sveikata, jis šypsosi, kad daugiau dėmesio skiria tik tuomet, kai suriečia sveikatos problemos ar netgi gresia operacija. Tuomet įninka ieškoti literatūros, domisi, kokie tepalai ar papildai galėtų padėti.
„Gaila, kad sveikata pradedi rūpintis pavėluotai, kai organizmas jau siunčia signalus, pavyzdžiui, sąnarių skausmą. Ne išimtis ir aš. (Šypsosi.) Gerai, kad yra priemonių, kurios tam užkerta kelią“, – sako A.Bagdonas, nepamiršdamas pasirūpinti ne tik kaulų tvirtumu, bet ir sąnarių „galiojimo laiku“. Šiuo metu Kalėdų Senelis išbando papildus sąnariams VERSAN.
Į septintą dešimtį įžengusio vyro sveikata rūpinasi ir žmona gydytoja. Jis yra keturių vaikų tėtis, kartu su ištikima gyvenimo palydove bei sutuoktine užauginęs tris sūnus ir dukrą, jau yra sulaukęs ir anūkų. A.Bagdonas pasakoja, kad renginyje sutikęs atžalas nepatyrė kokių nors nesusipratimų ir juolab nebuvo identifikuotas – vaikai neišsiduodavo bendraamžiams, kokią svarbią misiją atlieka jų tėtis.
„Kiti vaikučiai tiki pasakomis, kad elniais traukiama karieta atskrenda Kalėdų Senelis ir po eglute sukrauna dovanėles. O maniškiai žinodavo, kas yra jų tėvelis. Jiems sakydavau: „Vienų tėveliai yra prezidentai, santechnikai, elektrikai, o jūsų – Kalėdų Senelis. Tai yra savotiška pareiga ir misija“, – sakė A.Bagdonas, kurio sūnūs irgi yra išbandę Kalėdų Senelio amplua.
Kiekvieną dieną mankštinasi
Vyras, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo mistinio Kalėdų Senelio personažo, pasakoja, kad prieš didžiąsias šventes jo gyvenimas stipriai pasikeičia ir suaktyvėja. Tad norėdamas pakelti sunkius dovanų maišus iki metų galo likus vos trims keturiems mėnesiams ypač didelį dėmesį skiria sportui ir organizmo stiprinimui.
„Man tenka pakelti ne tik daug vaikučių, bet ir ne vieną auklėtoją, netgi panešioti mokyklos direktorę. (Nusijuokia.) Strakaliojimas – pakankamai geras fizinis apšilimas. Apšyla raumenys, raiščiai, sausgyslės, todėl išvengiama traumų“, – pasakoja A.Bagdonas.
Pasak jo, užtenka kiekvieną dieną bent penkiolika minučių atlikti mankštą. „Kai kurie pratimai sudėtingi: išlenki ranką, koją, susivynioji ir paskui matai, kad jau nebegali atsivynioti“, – juokiasi vaikų svajonių herojus. Paklaustas, ar pakankamas mokyklose besimokančių vaikų fizinis aktyvumas, Kalėdų Senelis pastebi, kad mokiniai per ilgai būna „įmerkę“ akis į kompiuterio ekraną. „Tėveliams gal lengviau į rankas įduoti kompiuterį ir vaikas visą dieną būna užsiėmęs. Bet kas iš to, jei paskui jo nugara yra kreiva, o keliai neteisingai sulenkti. Užaugęs jis taip pat sėdės netinkamai, prasidės įvairios ligos“, – pasakoja Kalėdų Senelis, pridurdamas, jog svarbiausias dalykas – laikas, praliestas su artimiausiais žmonėmis, šiltas ir malonus bendravimas namuose.
Vaikų herojaus meniu
Kaip ir priklauso Kalėdų Senelis sveria išties nemažai, beveik pusantro šimto kilogramų. Sako griežtų dietų nesilaikantis, priešingu atveju, nepatemps sunkių maišų su dovanomis. Nepaisant to, stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo principų. Netgi yra išbandęs dietas išeliminuodamas vieną kitą produktą, ypač saldumynus. „Visur turi būti saikas. Vienintelis dalykas, kurio seikėti nereikėtų – juokas ir džiaugsmas. Jie gali lietis per kraštus“, – šypsosi puikiu humoro jausmu pasižymintis pašnekovas.
Be abejo, Kalėdų Senelis ir alkoholis – nesuderinama. Kvaišalų apskritai nerekomenduoja, dūmų pavidalu – irgi.
„Senelis turi kvepėti eglute, blogiausia atveju pušimi ar kėniu, bet tik ne rūkalais“, – nusipurto A.Bagdonas, natūralią barzdą puoselėjantis daugiau nei keturis dešimtmečius.
Komentaras
LSMU Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas prof. Alfredas Smailys:
Pakenktos sąnarių struktūros neatsistato. Tai tarsi bilietas į „vieną pusę“. Kompensacinės žmogaus organizmo galimybės yra didelės, todėl kartais sąnarių pakenkimo pasekmes jaučiame tik po dešimtmečių. Kai kompensacinės galimybės išsenka, vystosi sąnarių artrozė, ligai progresuojant atsiranda nuolatinis skausmas, sutrinka sąnario funkcija – vystosi sąnario kontraktūra.
Galime aiškiai įvardinti rizikos faktorius, kurie tiesiogiai įtakoja ligos (artrozės) išsivystymą:
- Pirmiausia genetiniai veiksniai. Tiesiog žmonės turi galimybę susirgti sąnarių artroze. Kaip ir vėžio atveju – galime visi susirgti, bet serga tik dalis žmonijos.
- Fizinio aktyvumo stoka. Fizinio krūvio metu gerėja raumens aprūpinimas krauju, taip pat gerėja sąnario kremzlės aprūpinimas maistinėmis medžiagomis (red. kremzlė kraujagyslių neturi, jos mityba vyksta judesio metu).
Pagrindinė klaida – fizinio aktyvumo stoka, mitybos problemos bei kartais atsainus požiūris į organizmo siunčiamus signalus. Dabar fizinis krūvis, ypač jaunimo tarpe, gerokai sumažėjęs.
Išeitis: būtinas kasdienis, pamatuotas fizinis krūvis, sąnarius tausojanti kasdienė fizinė veikla, mankšta.
- Per didelis, netinkamas fizinis aktyvumas. Kartais žmonės eidami į treniruoklių sales save žaloja labiau, nei gali įsivaizduoti. Stokodami žinių, netaisyklingai atlikdami pratimus, tokio „sporto“ pasekmes pajus ne iš karto – praėjus metams.
Išeitis: dviratis, bėgimas ristele, kasdienis vaikščiojimas atsisakant automobilio – visos šios priemonės neabejotai tolins artrozės išsivystymą.
- Mityba, vartojamo maisto kokybė, rūkymas, alkoholis. Greito maisto kultūra, žalingi veiksniai turi įtakos, kad sąnarių pažaida atsiranda jauname amžiuje.
Taigi, kaip minėjau, fizinio aktyvumo didinimas, kasdienis fizinis krūvis, kūno svorio, mitybos įpročių stebėjimas, subalansuota mityba, rūkymo bei alkoholio atsisakymas bei kasdieninis rėžimas turbūt geriausias sprendimo algoritmas šiai dienai.
Deimantė Gruodė
Savaitraštis „Lietuvos sveikata“, 2019m.
